Kūrybinė pamokėlė “Darbo knygos, užrašų knygutės, albumo ar telefono dėklo dekoravimas“

Šįkart veiduose nepakartojama, savitą, iškart atpažįstamą braižą turinti tapytoja Inga Noir Mrazauskas.

Susitikome paplepėti dar žiemai nesibaigiant, tačiau pokalbis buvo toks šiltas, kad prisimenant jį, atrodo pavasaris jau senų seniausiai atkeliavęs:) 

Labai įdomu buvo paslampinėti po menininkės namus...O dar tos dirbtuvės viršutiniame aukšte.... Nekasdien juk geri kavą apsuptas tokia ramybe alsuojančioje ir aliejiniais dažais dvelkiančioje aplinkoje !

Tapytoja Inga Noir Mrazauskas

Kviečiame paskaityti visą interviu su menininke ir aplankyti jos internetinę svetainę, kur panirsite į tikrą meno pasaulį http://inganoir.com/.

Iš kur esi kilusi ir kaip menas atsirado tavo gyvenime?

Esu gimusi ir užaugusi Vilniuje. Vizualieji menai mane domino nuo pat vaikystės; mėgau piešti tiek kiek save pamenu. Jau tada, kai vaikystėje supratau, kad per piešinį man patinka išreikšti save, žinojau, jog norėčiau toje srityje dirbti. Baigiau dizaino studijas, tačiau galiausiai pasirinkau tapybos kelią.

Kas tau yra kūryba?

Kūrybos man reikia tam, kad galėčiau išlieti savo vidų, tarsi užmegzti pokalbį su kitais žmonėmis temomis, kurias aš nagrinėju paveiksluose, o pats kūrimo procesas yra skirtas grynai man – negalėčiau be jo apsieiti.

O pati kūryba mano nuomone yra ardymas į daleles to kas žinoma ir dėliojimas į naujus pavidalus. Mano tapyba gimsta iš dėlionės: išorinių veiksnių, vidinių patirčių, kultūrinio fono. Paprastai kūrinys atsiranda kaip vaizdinys, kaip vizija, kuri iš detalių susidėlioja natūraliai dar pasąmonėje. Tada kyla noras tą vaizdinį materializuoti – perkelti ant drobės ir dalintis juo, nes tai atrodo kažkas visiškai nauja, nors ir sudėta iš žinomų ir patirtų dalykų.

Ką simbolizuoja tavo kūryba ir kodėl?

Mano paveikslai yra kaip durys į vidinį pasaulį. Ir nebūtinai mano asmeninį – gal netgi į visos žmonijos vidinį pasaulį, visatos pasaulį. Tikiu, kad egzistuoja kolektyvinė pasąmonė ir kylant vaizdiniams visada apima jausmas, kad jie dėliojasi iš detalių, kurios nėra vien tik mano patirtis, o ir kitų žmonių patirtis, aplinkos įtaka, mūsų kultūros paveldas. Dėl to mano paveiksluose yra nemažai lietuviškų ornamentų motyvų, gamtos vaizdų, kosmoso simbolikos ir kūno, nes tai simbolizuoja žmogų ir gyvybę.

Ant in the Sunlight (Skruzdė saulėje), oil, canvas, 90x100cm, 2018

Kokia yra tavo kūrybinė aplinka, ar turi kažkokį kūrybinį ritualą?

Tapyba man yra ne tik rezultatas, bet ir procesas - jie yra lygiaverčiai, vienodai svarbūs. Kadangi tapybos procesas yra natūralus mano kasdienybėje, ritualai irgi dažnai atsiranda natūraliai. Yra dalykų, kurie man padeda susikaupti, išlaikyti nuotaiką kuriant. Vienas iš pagrindinių yra muzika. Ji man  padeda išlikti toje būsenoje, kurią noriu perkelti ant drobės. Tapymas užtrunka ganėtinai ilgą laiką, o  emocija, kurioje kilo vaizdinys, yra laikina, tad muzika šiuo atveju padeda man išbūti toje būsenoje ilgesnį laiką. Galbūt, žinant menininko stereotipą, neįprasta, tačiau man patinka kurti ne chaose, o tvarkoje. Mėgstu pasiruošti dažus, išsidėlioti teptukus, paruošti piešinį ant drobės, tuomet duoti sau šiek tiek laiko pasižiūrėti į drobę ir vaizduotėje pamatyti, kaip atrodys paveikslas. Tada pradedu dirbti.

Dar labai svarbus dalykas, tai turėti pakankamai netrukdomo laiko darbui. Todėl mėgstu išsijungti telefoną, žinoti, kad netrukdys jokie kiti smulkūs darbai. Tapyti dažnai pradedu vakarais, kai dienos darbai ir rūpesčiai yra užbaigti ir turiu erdvę pasinerti į vidinį pasaulį.

Deep Sleep; Void (Gilus miegas; Tuštuma), oil, canvas, 80x80cm, 2016

Iš kur semiesi įkvėpimo

Mano paveikslų idėjos kyla kaip vaizdiniai, įkvėpimas ateina nelauktai. Įkvėpimo aš laukiu? Toks mano kūrybos būdas: niekada nesėdu prie drobės nežinodama, ką darysiu. Galbūt tai būtų tiesiog netinkamas būdas mano tapybos stiliui, o galbūt toks yra mano asmenybės bruožas ir jis nulemia mano tapybos stilių.

Apibūdink savo meną, kodėl pasirinkai būtent šią techniką?

Tapau daugiausia aliejiniais dažais ant drobės. Ši technika man patinka, nes mėgstu dirbti detaliai, kartais ilgiau padirbėti ties smulkiomis detalėmis, maišyti spalvas ant drobės. Aliejiniai dažai tam labai tinkami, jie lėtai džiūna, nereikia skubėti dėti potepių, galima koreguoti ir dailinti tol kol atrodo būtent taip kaip įsivaizdavau.

Mane nuo vaikystės žavėjo tapybos teikiama galimybė pavaizduoti nerealius vaizduotės dalykus tikroviškai. Iki šiol ir tebežavi. Tad mėgstu siurrealistinę tapybą, nes mano akimis ji pakankamai gerai apibūdina šią idėją.

Deep Sleep; The Thin Thread, oil, canvas, 150x60cm, 2016

Kiek darbų esi išleidusi į pasaulį?

Tiesą sakant nesu suskaičiavusi, jų tiek daug mano atmintyje. Didelė dalis yra iškeliavusi pas meno mylėtojus ir kolekcionierius. Galėčiau spėti, kad esu sukūrusi apie 400 paveikslų.

Kokios artimiausios parodos laukia?

Artimiausia paroda nusimato Compensa parodų erdvėje. Parodos atidarymo metu planuojame gražią jungtį tarp tapybos ir muzikos. Ji įvyks kovo mėnesį.

The Passing Light of Day. Daniel, oil, canvas, 50x90cm, 2018

Kokiomis priemonėmis naudojiesi kurdama?

Daugiausia naudojuosi teptukais, aliejiniais dažais ir drobėmis. Kartais prireikia ir kitokių priemonių – pieštukų, pastelių, markerių. O kartais į rankas netgi paimu molio. Priklauso kokia kūrybinė mintis šauna.

Ką galėtum pasakyti apie Imsemoje parduodamas dailės priemones?

Man patinka labai platus priemonių pasirinkimas. Radau įvairiausioms situacijoms reikiamų medžiagų vienoje vietoje – tai labai patogu. Dar įdomu jog ieškant vienos priemonės, netyčia gali atrasti ka nors kitą įdomaus ir dar neišbandyto.

Kokios IMSEMA priemonės dar tave sudomino?

Labiausiai aktualu teptukai, kadangi  juos sunaudoju dideliais kiekiais ir nepaprastai greitai. Tačiau be  to labai sužavėjo popieriaus skirto aliejiniams dažams kokybė. Patinka eskizavimui tinkamų priemonių pasirinkimas ir atradau akrilinius markerius.

Ant in the Rain (Skruzdė lietuje), oil, canvas, 90x100cm, 2018

Pokalbis nuo meno temų keliavo iki studijų prisiminimų, nuo studijų prisiminimų iki kasdienių rūpesčių ir draugysčių/ nedraugysčių, po to vėl grįždavo prie kūrybos ir ateities planų. Menininkės kalboje, kaip ir jos darbuose ir net ir namų aplinkoje, jautėsi ta pati, visa apimanti tvarka, giluma ir gilus visko apmąstymas- atrodo kaip kiekvienas daiktas namuose turi apgalvotą vietą, taip ir kiekvienas potėpis darbe yra tobulas, o kiekvienas išsakytas žodis, gilios minties atspindys.

Labai dėkoju tapytojai už galimybę pabuvoti jos artimiausioje aplinkoje, ir nekantraudama laukiu Ingos Noir Mrazauskas kovo 13d. vyksiančios parodos, tapybos ir muzikos sintezės, Compensa salėje, Vilniuje. Kviečiu ir jus visus sudalyvauti renginyje, kuriame pianistės Alos Bendoraitienės ir dainininkės Agnės Sabulytės duetas, inspiruotas šios tapytojos darbų, leidžia sau modeliuoti įvairių stilistikų, laikmečių ir kraštų muzikos dėlionę, rezonuodamos su vykusiais kūrybos etapais:  „Žemė ir kosmosas/namai“, „Kūnas ir kraujas/virsmai“, „Vidiniai dialogai / ieškojimai“, „Tapatybė/namai“. Koncertas prasideda ir baigiasi lietuvių liaudies dainų motyvais, o vystyme bei kulminacijoje nukeliaujama iki A.Piazzollos muzikos,  J.Meko poezijos ir kt. Tarsi dingsta ribos savęs pažinimo, įprasminimo kelionėje. https://www.facebook.com/events/2168487990130829/ 

Pasigrožėkite tapytojos darbais, kurie galbūt įkvėps ir jus paimti teptuką į rankas ir atsidaryti aliejinių dažų Master Klass tūbelę iš www.imsema.lt. O čia visko tiek daug, tik kurkite ir mėgaukitės kūrybiniais džiaugsmais!